vėl eilinis rytas be Lauros, mane tai nerealiai nervina, ji vėl išėjo. surinkau jos numerį, bet nelaukęs,kol pakels, numečiau, nesinorėjo su ja kalbėt. Užsiklojau antklode ir ilgai gulėjau, po kelių valandų gulėjimo išgirdau,kad kažkas atėjo,tai buvo Laura. Net nesistengiau atsikelt, taip ir likau gulėti, ji atsigulė šalia. Po kelių nuobodžių ilgų valandų suskambo mano telefonas, skambino teta.. po jos žodžių man iš rankų vos neiškrito telefonas. mano mama ligoninėj, nieko nesakęs net Laurai išbėgau, nelaukiau autobuso, bėgte pasileidau į miestą, nors ir toli, tik vėliau supratau kaip tai buvo beviltiška. mano mobilusis visą laiką skambino,bet man buvo ne iki to. pasigavau mašiną, kažkoks malonus vyras nuvežė iki pat ligoninės,kur gulėjo mama. užėjau į palatą, ji buvo labai silpna, vos nepravirkau.. ji juk vienintelis artimas žmogus be Lauros. Apkabinau ją, tą naktį užmigau jos palatoje, o mano telefone buvo daug praleistų nuo Lauros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą