Nemiegojau visą naktį. Girdėjau, kaip dužta lauros veidrodėlis, kaip ji kaumsčiais tranko sienas ir garsiai verkia. O aš tiesiog gulėjau plačiai atmerktomis akimis. Bijojau,kad ji vėl mane visaip išvadins. Bailys. Maždaug prieš dvi valandas verksmas nutilo. Atsikėliau ir nuėjau į vonią. Susitvarkęs ir apsirengęs išėjau į lauką. Norėjau vėl pasivaikščioti po mišką, tik aišku neėjau taip toli. Buvau ten apie valandą, vėliau prisiverčiau grįžtinamo. kaktusas (Laura) vis dar miegojo. "Aišku, po tokių narkotikų paieškų.." pagalvojau. Vos šyptelėjęs, susigėdau. Juk ji mano geriausia draugė, kuri mane palaiko. Ji vienintelė, kurimanęs klausosio. Tiesą sakant, jau nebesiklauso. Ji yra užimta savo drabais. Aišku, juk narkotikų paieška yra toks svarbus darbas.. Daug svarbesnis už mane, nevykelį. gerai, baigiu, nes man velniškai gėda. nenoriu taip galvoti, tikrai. Kol stovėjau užsisvajojęs, atsibudo Laura. pasisveikino, pakštelėjo į skruostą ir išėjo į virtuvę. Priėjau prie jos, ji atsisuko į mane :
- Lukai, prašau, nepyk dėl nakties..
- Nepykstu, bet tau reikia daugiau miegoti, kitaip bus tik blogiau. - lūdnai jai šyptelėjau.
- Bet.. Aš negaliu,aš negaliu valdytis.
- Mes ką nors sugalvosim, pažadu.
Pabučiavau ją į kaktą. ji užlipo laiptais į viršų. "Myliu ją" pagalvojau. Tiesoig.. Buvaujos pasiilgęs. Ji vėl verkė. Zuiki, neverk, prašau, tu skaudini mane, kiekviena tavo ašara degina mano odą.. Taip norėjau pasakyti jai tuos žodžius, bet tylėjau. Įkalbėjau ją išeiti į lauką, pasivaikščiojom, ji jautėsi blogai, todėl greitai grįžome namo. Ji buvo pavargusi, aišku ji bus pavargusi, ji juk negauna to, ko jai reikia. Atėjus namo, ji numigo ant sofos, atsisėdau šalia jos, apkabinau ir glosčiau jos plaukus, kol ji kietai miegojo. Padariau vakarienę ir pažadinau Kaktusą (Laurą). jipadėkojo už rūpestį, bet valgyti atsisakė. vis dėl to, įkalbėjau ją pavalgyti. dar kiek pasadėjom, ir išėjom į savo kambarius. Po pusvalandžio išgirdautylų verksmą, praėjus dar valandai, verksmas nesiliovė, bet ir žingsnių bei trankymų į sieną nebuvo girdėti. Nežinau, kodėl taip pasielgiau, bet atsikėliau nuo savo lovos, ir nuėjau pas Laurą. Atsiguliau šalia, ir apkabinau ją. ji tvirčiau prie manęs prisiglaudė, ir tyliai padėkojo. Taip ir užmigau jos glėbyje.. Vienintelę naktį ramiai miegojau neatsibusdamas.
- Lukai, prašau, nepyk dėl nakties..
- Nepykstu, bet tau reikia daugiau miegoti, kitaip bus tik blogiau. - lūdnai jai šyptelėjau.
- Bet.. Aš negaliu,aš negaliu valdytis.
- Mes ką nors sugalvosim, pažadu.
Pabučiavau ją į kaktą. ji užlipo laiptais į viršų. "Myliu ją" pagalvojau. Tiesoig.. Buvaujos pasiilgęs. Ji vėl verkė. Zuiki, neverk, prašau, tu skaudini mane, kiekviena tavo ašara degina mano odą.. Taip norėjau pasakyti jai tuos žodžius, bet tylėjau. Įkalbėjau ją išeiti į lauką, pasivaikščiojom, ji jautėsi blogai, todėl greitai grįžome namo. Ji buvo pavargusi, aišku ji bus pavargusi, ji juk negauna to, ko jai reikia. Atėjus namo, ji numigo ant sofos, atsisėdau šalia jos, apkabinau ir glosčiau jos plaukus, kol ji kietai miegojo. Padariau vakarienę ir pažadinau Kaktusą (Laurą). jipadėkojo už rūpestį, bet valgyti atsisakė. vis dėl to, įkalbėjau ją pavalgyti. dar kiek pasadėjom, ir išėjom į savo kambarius. Po pusvalandžio išgirdautylų verksmą, praėjus dar valandai, verksmas nesiliovė, bet ir žingsnių bei trankymų į sieną nebuvo girdėti. Nežinau, kodėl taip pasielgiau, bet atsikėliau nuo savo lovos, ir nuėjau pas Laurą. Atsiguliau šalia, ir apkabinau ją. ji tvirčiau prie manęs prisiglaudė, ir tyliai padėkojo. Taip ir užmigau jos glėbyje.. Vienintelę naktį ramiai miegojau neatsibusdamas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą