Atsibundu. Užeinu į Lauros miegamajį. Visi daiktai išmėtyti, Laura miega ant grindų, atsirėmusi į sieną. sutvarkau jos lovą, paguldau ją ir apkloju. Sutvarkiau visą tą betvarkę ir išėjau į lauką. Sekundei pagalvojau "idiotė.." bet vėliau susigėdau tokios minties. Ji juk myli mane, ir visada palaiko. Oras bjaurus, išsitraukiuausinuką ir pasileidžiu Loc - Dog. Seniai nesiklausiau jo dainų. O dabar aš kaip tik tokios nuotaikos. nekenčiu visų. Net nežinau, kodėl visų, tiesiog nekenčiu VISŲ ir tiek. Grįžau į namus. Laura dar miegojo. Šiandien nebebuvo kaip vakar vakare. Nenoriu sakyti "myliu tave kaktuse". Neišsimiegojau, nes sapnavau košmarą. Kaskart kai atsibudęs nvėl užmigdavau,sapnuodavau tą patį sapną.. Nebenoriu nakties. Diena. Matyt buvau numigęs, nes kai atsimerkiau, girdėjau verksmą iš Lauros kambario. Užėjau. Ji verkė. Pradėjo rėkt ant manęs. Rėkė, kad aš ją skaudinu. Kad ji manęs nekančia. Kad aš nevykelis. Nieko nesuprantantis mažius. Tylėjau, žiūrėjau į ją. Akyse nuostaba. Žinojau tai. Priėjau ir apkabinau ją. Vis dar tylėjau. Ji pasimuistė, bet nurimo, dabar tik kūkčiojo. padučiavau jos plaukus ir išėjau. Žinojau, kad negaliu jos palikti vienos, bet išbėgau iš namų. Bėgau kažkokiu takeliu prie miško. Kažkas skambino. Puiku, apie 20 min. bėgau su muzika. bėgau ilgai,gal tris valandas. bet sustojimų. Nežinojau kur bėgu. Dabar buvau miške, užkliuvau už kažkokio pagalio ir nukritau. Taip, puiku, aš tikrai esu puikus bėgikas. Mažvaikis. nekenčiausavęs už tai. Aš pabėgau nuo Lauros, nes esu silpnas. O, puiku. O dabartinė mano padėtis.. PUIKI. Velnias žino kurs, be ryšio, pasiklydęs, pavargęs. Spėju, išprotėjęs. Nežinau kodėl, sustojau, nebeėjau. Pastovėjau ir surikau :
- Aš laimingas, aišku.?!
garsas nuaidėjo toli miške. Melas. Kaip visada. Esu per silpnas,kad sakyčiau tiesą. Nusprendžiau eiti į tą pusę, iš kurios atėjau. Nes kiek pamenu,ėjau tiesiai. bet, aš nieko nepamenu. Susmukau ant minkštų samanų, atsiguliau. Užsimerkiau. gera. Čia nėra pasaulio. Nėra melo ir gyvenimo. Tik raminanti tyla. Vos neužmigau, todėl atsistojau, ir ėjau toliau. O, puiku, jau matau keliuką. tik išėjau ant keliuko,supratau,kad neiėškojau jo, tiesiog ėjau, nes žinojau, kad turiu pasirūpinti Laura. Atsiprašyti jos. Atėjau namo vėlai.jau buvo sutemę. Kvepėjo maistu.Užėjau, pasižiūrėjauį Laurą. :
- atsiprašau, - tyliai pasakė ji.
- ne, tai tu atleisk, netūrėjautavęs palikti.
Toliau tylėdami valgėme. Ir tikkai jaustojausi, Laura pasakė, :
- aš jaudinausi dėl tavęs.. Prašau, niekada daugiau neišeik.
- Vis tiek kada nosr išeisiu.
- Tada lik kiek galima ilgiau.
- Pažadu.
Ir išėjau. negalėjau užmigti, labai ilgai gulėjaulovoje, ir žinojau, kad už sienos Laura. norėjau nueiti pas ją, bet nesiryžau. Taip ir užmigau,su mintim, kad noriu prie jos prisiglausti.
- Aš laimingas, aišku.?!
garsas nuaidėjo toli miške. Melas. Kaip visada. Esu per silpnas,kad sakyčiau tiesą. Nusprendžiau eiti į tą pusę, iš kurios atėjau. Nes kiek pamenu,ėjau tiesiai. bet, aš nieko nepamenu. Susmukau ant minkštų samanų, atsiguliau. Užsimerkiau. gera. Čia nėra pasaulio. Nėra melo ir gyvenimo. Tik raminanti tyla. Vos neužmigau, todėl atsistojau, ir ėjau toliau. O, puiku, jau matau keliuką. tik išėjau ant keliuko,supratau,kad neiėškojau jo, tiesiog ėjau, nes žinojau, kad turiu pasirūpinti Laura. Atsiprašyti jos. Atėjau namo vėlai.jau buvo sutemę. Kvepėjo maistu.Užėjau, pasižiūrėjauį Laurą. :
- atsiprašau, - tyliai pasakė ji.
- ne, tai tu atleisk, netūrėjautavęs palikti.
Toliau tylėdami valgėme. Ir tikkai jaustojausi, Laura pasakė, :
- aš jaudinausi dėl tavęs.. Prašau, niekada daugiau neišeik.
- Vis tiek kada nosr išeisiu.
- Tada lik kiek galima ilgiau.
- Pažadu.
Ir išėjau. negalėjau užmigti, labai ilgai gulėjaulovoje, ir žinojau, kad už sienos Laura. norėjau nueiti pas ją, bet nesiryžau. Taip ir užmigau,su mintim, kad noriu prie jos prisiglausti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą