Pabudęs neradau Lauros namuose. Pažiūrėjau į laikrodį. Nenuostabu kad jos nėra, jau pusė pirmos, o ji keliasi labai anksti. Paskambinau jai.
- Labas tyras, miegaliau.
- Labas rytas, kaktuse. Kur tu.?
- Aš pas Aistę, - jau visai pamiršau Aistę, su kuria kadaise labai gerai sutarėme, Jos su Laura yra labai geros draugės,- renkis greičiau, eisim maudytis.
- Bet aš tyngiuuuuuuu.
- Lukai, pabusk ir dainuok, -Laura su Aiste nusikvatojo.
- Gerai jau, gerai, beeeeet..- nutęsiau.
- Kas bet.?
- Aš alkanas, - pasiskundžiau, ir žinojau, kad Laura tikrai nusivaipė.
- O mes turim užkąsti, - išgirdau aistės balsą, - ateeeeeeeeik, praaaašom, - abi prašė kuo mielesniais balsais.
- Nu va, jau atsikėliau.
- Aha.. Tiksliau išsiritai iš lovos, -jos abi juokėsi.
- Ne, aš tikrai atsikėliau, - patikinau.
- Gerai, dabar tau teliko rengtis ir parsigauti iki Aistės namų. - jos juokėsi.
- Pasistengsiu, laukit, ate, bučiuoju abi.
- Ir mes tave, - Laura padėjo ragelį.
Paskubom susitvarkiau lovą ir apsirengiau. Aistė gyvena netoli, vos už kelių namų. Užrakinau duris ir įsidėjau raktus į kišenę. Visai netoli Aistės namų pamačia prie kelio augančią obelį. Nusiskyniau vieną obuolį ir atsakandau. Vos atsikandęs išgirdau kažkokio vyro riksmą. Jis rėkė ant manęs, dėl obuolio nuskinto nuo jo obels. Atsisukau eiti prie Aistės namų, pamačiau ją ir Laurą besiraitančias iš juoko. Priėjau prie jų.
- Negražu vogti Lukuti, negražu, - paerzino Aistė.
- Dar ir kaip negražu. - pritarė jai Laura.
- Bet tas obuolys toks skanus, o aš toooooooks alkanas, - padariau nekaltą veido išraišką.
- Gerai jau, dėl visko kaltas jis, - Laura pirštu parodė į obuolį. Ir vėl visi pratrūkome juoktis.
- Eem.. - nutęsė Laura, - gal jau eisime maudytis.???
- O aš rankšluostį pamiršau.. - pasakiau.
- O mes tau jį paėmėm, - laura parodė liežuvį.
Pakeliui visi Aistė paleido muziką, iri visi trys dainavome Rolling in the deep.
We could have it all
Rolling in the deep
You had my heart inside your hand
And you played it, to the beat
Merginos pasakė, kad man reikia užsirašyti į chorą. Ir tik pasakiusios, lūžo iš savo minties. Aš žemai busilenkiau ir padėkojau. Juopradėjo juoktis dar labiau, man irgi pasidarė juokinga. Taip mes penkių minučių kelią ėjome ištisas 45 minutes. Tik jos pralėkė labai greitai. išsimaudėle, suvalgėme visus sumuštinius, kuriuos sutepė Laura su Aiste ir labai ilgai dėginomės. laura pasakė, kad nori maudytis. Aistė nenorėjo keltis, tad su Laura teko eiti man. Mes nuėjome gilokai, ir Laura mane apkabino.
- Man vis sunkiau be dozės, - sukuždėjo ji man į ausį.
- Bet tu atrodai tikrai gerai, - tikinau ją.
- Taip, bet vos laukausi..
- Galjau metas namo.?
- Turbūt, bet aš nenoriu išeiti, čia gera, - ji mane vėl apkabino.
- Gal ištikrūjų einame namo.? Nenoriu kad tau būtų blogą.
- Ačiū Lukai.
Išėjome iš vandens, pagulėjome dar pusvalandį, ir Laura pasakė, kad jai skauda pilvą. Visi patraukėme namo. Prie Aistės namų, atsisveikinome su ja.
- Gaila kad nebepasimatysim, - nusiminusi pasakė Aistė, - su jumis linksma.
- Mes čia busim dar ilgai, - paguodė ją Laura.
- Bet aš mėnesiui važiuoju į stovyklą. Išvažiuoju rytoj rytre, tai kad pasimatysim tik kiitą vasarą.
- Ne, tikrai dar pasimatysi šią vasarą, - pasakiau ir šyptelėjau, - pažadam.
Visi trys apsikabinome ir mes su Laura patraukėme į savo namus.
- Labas tyras, miegaliau.
- Labas rytas, kaktuse. Kur tu.?
- Aš pas Aistę, - jau visai pamiršau Aistę, su kuria kadaise labai gerai sutarėme, Jos su Laura yra labai geros draugės,- renkis greičiau, eisim maudytis.
- Bet aš tyngiuuuuuuu.
- Lukai, pabusk ir dainuok, -Laura su Aiste nusikvatojo.
- Gerai jau, gerai, beeeeet..- nutęsiau.
- Kas bet.?
- Aš alkanas, - pasiskundžiau, ir žinojau, kad Laura tikrai nusivaipė.
- O mes turim užkąsti, - išgirdau aistės balsą, - ateeeeeeeeik, praaaašom, - abi prašė kuo mielesniais balsais.
- Nu va, jau atsikėliau.
- Aha.. Tiksliau išsiritai iš lovos, -jos abi juokėsi.
- Ne, aš tikrai atsikėliau, - patikinau.
- Gerai, dabar tau teliko rengtis ir parsigauti iki Aistės namų. - jos juokėsi.
- Pasistengsiu, laukit, ate, bučiuoju abi.
- Ir mes tave, - Laura padėjo ragelį.
Paskubom susitvarkiau lovą ir apsirengiau. Aistė gyvena netoli, vos už kelių namų. Užrakinau duris ir įsidėjau raktus į kišenę. Visai netoli Aistės namų pamačia prie kelio augančią obelį. Nusiskyniau vieną obuolį ir atsakandau. Vos atsikandęs išgirdau kažkokio vyro riksmą. Jis rėkė ant manęs, dėl obuolio nuskinto nuo jo obels. Atsisukau eiti prie Aistės namų, pamačiau ją ir Laurą besiraitančias iš juoko. Priėjau prie jų.
- Negražu vogti Lukuti, negražu, - paerzino Aistė.
- Dar ir kaip negražu. - pritarė jai Laura.
- Bet tas obuolys toks skanus, o aš toooooooks alkanas, - padariau nekaltą veido išraišką.
- Gerai jau, dėl visko kaltas jis, - Laura pirštu parodė į obuolį. Ir vėl visi pratrūkome juoktis.
- Eem.. - nutęsė Laura, - gal jau eisime maudytis.???
- O aš rankšluostį pamiršau.. - pasakiau.
- O mes tau jį paėmėm, - laura parodė liežuvį.
Pakeliui visi Aistė paleido muziką, iri visi trys dainavome Rolling in the deep.
We could have it all
Rolling in the deep
You had my heart inside your hand
And you played it, to the beat
Merginos pasakė, kad man reikia užsirašyti į chorą. Ir tik pasakiusios, lūžo iš savo minties. Aš žemai busilenkiau ir padėkojau. Juopradėjo juoktis dar labiau, man irgi pasidarė juokinga. Taip mes penkių minučių kelią ėjome ištisas 45 minutes. Tik jos pralėkė labai greitai. išsimaudėle, suvalgėme visus sumuštinius, kuriuos sutepė Laura su Aiste ir labai ilgai dėginomės. laura pasakė, kad nori maudytis. Aistė nenorėjo keltis, tad su Laura teko eiti man. Mes nuėjome gilokai, ir Laura mane apkabino.
- Man vis sunkiau be dozės, - sukuždėjo ji man į ausį.
- Bet tu atrodai tikrai gerai, - tikinau ją.
- Taip, bet vos laukausi..
- Galjau metas namo.?
- Turbūt, bet aš nenoriu išeiti, čia gera, - ji mane vėl apkabino.
- Gal ištikrūjų einame namo.? Nenoriu kad tau būtų blogą.
- Ačiū Lukai.
Išėjome iš vandens, pagulėjome dar pusvalandį, ir Laura pasakė, kad jai skauda pilvą. Visi patraukėme namo. Prie Aistės namų, atsisveikinome su ja.
- Gaila kad nebepasimatysim, - nusiminusi pasakė Aistė, - su jumis linksma.
- Mes čia busim dar ilgai, - paguodė ją Laura.
- Bet aš mėnesiui važiuoju į stovyklą. Išvažiuoju rytoj rytre, tai kad pasimatysim tik kiitą vasarą.
- Ne, tikrai dar pasimatysi šią vasarą, - pasakiau ir šyptelėjau, - pažadam.
Visi trys apsikabinome ir mes su Laura patraukėme į savo namus.
Vos tik įžengus į namus, Laura susmuko ant sofos ir kaip man užmigo. Pabučiavau ją į kaktą ir išėjau iškrauti šlapių rankšliuosčių. Pakabinau juos, ir išėjau gaminti vakarienės. Jau beveik baigiau, kai Laura pasirodė tarpduryje. Iš jos veido išraiškos supratau, kad jai geriau. Ji išspaudė šypseną ir pauostė orą.
- Mmm, skaniai kvepia.
- Tai aišku, po vakarykščių tavo kulinarijos pamokų.
- Mat kaip, - ji plačiau nusišypsojo ir atsisėdo prie stalo, - na pažiūrėsim ko tu išmokai.
Padėjau dubenį su salotomis ir dvi lekštes su mudviejų vakariene ant stalo. Ji įsidėjo salotų į lekštę.
- Mmm, skaniai kvepia.
- Tai aišku, po vakarykščių tavo kulinarijos pamokų.
- Mat kaip, - ji plačiau nusišypsojo ir atsisėdo prie stalo, - na pažiūrėsim ko tu išmokai.
Padėjau dubenį su salotomis ir dvi lekštes su mudviejų vakariene ant stalo. Ji įsidėjo salotų į lekštę.
- Vis dėl to, pjaustyti salotas tu išmokai. - ji šelmiškai nusišypsojo.
- Yeey, - suvaidinau labai apsidžiaugusį dėl to, nors iš tiesų džiaugoiausi dėl to, kad ji čia, sėdi šalia manęs.
Valgėm aptarinėdami šią dieną. Vėliau Laura užlipo laiptais į viršų, o aš likau pasižiūrėti televizoriuas. Patogiai įsitaisiausi ant sofos, ir jau ruošiausi įsujungti televizorių, kai išgirdau Laurą verkiaunčią. Tyliai užlipau į antrą aukštą ir tylutėliai įžengiau į miegamajį. Pamačiau Laurą, susmukusią ant lovos ir verkiančią.
- Nereikia.. - tyliai sušnibždėjau, bet ji išgirdo.
- Man labai blogai, - pasakė ji, ir atsisėdo ant lovos krašto.
- Tai praeis, - atsisėdau šalia jos.
- Tikuiosi. Noriu kad tai praeitų kuo greičiau, - ji apkabino mane.
Žinojau kad kasdien bus tik blogiau, bet norėdamas ją nuraminti pasakiau, kad rytoj bus geriau. Net neprisimenu kaip užmigau. Tik žinau, kad užmigau šalia jau miegančios Lauros... Nelaukdamas rytojaus, nes nenorėjau kad jai butų blogiau.
- Yeey, - suvaidinau labai apsidžiaugusį dėl to, nors iš tiesų džiaugoiausi dėl to, kad ji čia, sėdi šalia manęs.
Valgėm aptarinėdami šią dieną. Vėliau Laura užlipo laiptais į viršų, o aš likau pasižiūrėti televizoriuas. Patogiai įsitaisiausi ant sofos, ir jau ruošiausi įsujungti televizorių, kai išgirdau Laurą verkiaunčią. Tyliai užlipau į antrą aukštą ir tylutėliai įžengiau į miegamajį. Pamačiau Laurą, susmukusią ant lovos ir verkiančią.
- Nereikia.. - tyliai sušnibždėjau, bet ji išgirdo.
- Man labai blogai, - pasakė ji, ir atsisėdo ant lovos krašto.
- Tai praeis, - atsisėdau šalia jos.
- Tikuiosi. Noriu kad tai praeitų kuo greičiau, - ji apkabino mane.
Žinojau kad kasdien bus tik blogiau, bet norėdamas ją nuraminti pasakiau, kad rytoj bus geriau. Net neprisimenu kaip užmigau. Tik žinau, kad užmigau šalia jau miegančios Lauros... Nelaukdamas rytojaus, nes nenorėjau kad jai butų blogiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą